Zudimas prabanga ir Dievo balsas
O sen koki sapna sapnavau. Papasakosiu ka paviko atsiminti O gi pamenu tai kad vidury nakties kas kur prie bendrabucio trys zmones berots pazystami bande isikviersti dvasiais ir man siule prisideti pre ju bet as skubejau namo ir girdejau ka jie snekejo mintise beiskubedamas namuo jie kaskaip isikviete dvasia bet idomiausiai tas kad man nutiko toks dalikas as pavirtau butibe su sparnais ogi Angelu ir staiga isgirdau Dievo balsa jis man liepe kaikurios zmones pasalinti ogi tuos kure kvietes itas dvasiais bet kesciausia ta ikad ju kaskodel pasalinti turejau dauk na pradejau medziokle zmoniu staiga ve lman atsirado sparnai angelo ir pradejau skristi medziot zmones nu zuditi juos Dievo palepimu nes susija buvo su zemes linkimu.. Zudimas tikrai buvo ziaurus kaikuriso nenuzudziau tik kaska padariau gero sito nepamenu juk pasokoju tuos iviukiu kurios man paviko atsiminti is sapno o dabar papasokosiu apie Deimantus. Keista buvo dikuma as su dviraciu vazinejausi ir staiga metoritai pradejau is dangaus kristi o as toliua link ten sau vaziojiu dviraciu ir privazioju staiga orie metorito kuris nukrito kaskas susuko ziurekit ugnies kamuolis as staigiai atsigreziau ir pradejau kuo tuoliau nuo ten vazioti vis krito krit ometioritai atrodo tiesiai i mane tarsi buciau taikinys staiga atsiduriu prie miesto o jau metoritai krenta neparasti o antju prilipe deimantai pastatus aisku jie nuniokojo smarkiai bet ustat zmones godziai pradejo rinkti deimantus as ir rinkti pradejau kelis atsinesiau namo ir toliau rinkti pradejau ten kaskur prie kiemo pamaciau kaiminus kuriu nemekstu tie irgi nuo asteriodo liekanu graziausius deimantus lupo as ir jie mane vijo nuo ten as juos nuzudziau ir susirinkau deimantus.